MB, UAB, IĮ ar VšĮ? Renkamės juridinę įmonės formą

MB, UAB, IĮ ar VšĮ? Renkamės juridinę įmonės formą

Pirmą kartą steigiantiems įmonę bene pagrindinis kylantis klausimas yra apie įmonės juridinės formos pasirinkimą. Nesusidūrusiems su šių formų skirtumais ir privalumais, gali pasirodyti keblu, tačiau iš praktikos žinome, jog įprastai didelės įmonės turi UAB statusą, VšĮ organizacijos verčiasi įvairia ne pelno siekiančia veikla, o MB – tarsi visai maža įmonė. Ir iš tiesų, šioje pirminėje prielaidoje labai labai daug tiesos. Tačiau kaip vis tik nepasiklysti ir pasirinkti teisingai? MB,UAB, IĮ ar VšĮ? Renkamės juridinę įmonės formą.

Kas yra juridinis asmuo?

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti teises ir pareigas. Kiekvienas juridinis asmuo (įmonė) turi savo unikalų kodą, kurį galime laikyti asmens kodo atitikmeniu fiziniam asmeniui. Svarbu suprasti, kad teisiškai juridinio asmens statusas yra labai svarbus, nes jis apibrėžia ir teisinę atsakomybę, kuri gali tapti aktuali įmonei vykdant veiklą. Pavyzdžiui, jei jūsų įmonei nesiseks ir įgysite skolų, atsakingas (daugeliu atveju) būsite ne jūs, o jūsų įmonė, kuriai vadovaujate. Svarbu tinkamai pasirinkti įmonės juridinę formą.

Juridinių formų palyginimas

Pradedant tarpusavyje lyginti skirtingas juridines formas, pirmiausia pateikiame apibendrinančią lentelę, kurioje išskiriame visus esminius įmonių formų skirtumus:

Kad būtų lengviau susiorientuoti, kuri juridinė forma aktualiausia jums, aptariame kiekvieną lentelės vertinimo aspektą.

Kiek žmonių kuria įmonę?

Pradėkime nuo jūsų verslo užmačių. Ar planuojate pradėti nedidelę paslaugų įmonę, kurioje dirbsite vienas/viena, pavyzdžiui, kursite įmonėms logotipus ar siųsite odos dirbinius? Tokiu atveju vargu ar jūsų įmonė iškart pradės nuo didelių užsakymų ir klientų kiekių. Nedideliam verslui, kurį iš esmės planuojate vykdyti patys, patogiausia rinktis mažosios bendrijos (MB) arba individualios įmonės (IĮ) statusą. Individualią įmonę steigia ir joje veikia tik vienas žmogus, o jei atsiranda poreikis plėtrai, IĮ turi teisę priimti darbuotojus, kuriems galima išmokėti darbo užmokestį. Tuo tarpu MB gali steigti tiek vienas žmogus, tiek ir keletas – MB gali turėti iki 10 steigėjų, kurie yra fiziniai asmenys.

Žinoma, jei jūs jau žinote, jog jūsų verslas potencialiai bus didelis, atsiras ir investuotojų poreikis – iš karto galite steigti uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ar akcinę bendrovę (AB). Šiuose juridinėse formose dalyvių skaičius neribojamas.

Kiek pinigų reikia verslo pradžiai?

Iš esmės, įmonės steigimas beveik nieko nekainuoja – mažųjų bendrijų, individualių įmonių ir viešųjų įstaigų įstatiniai kapitalai nėra apibrėžti. Net ir steigiant uždarąją akcinę bendrovę įstatinis kapitalas gali būti 1000 Eur (tačiau gali ir daugiau). Išimtis – akcinės bendrovės (AB), kurių privalomas įstatinis kapitalas yra 25000 Eur. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir akcinė bendrovė (AB) tarpusavyje skiriasi tuo, jog akcinės bendrovės (AB) akcijomis gali būti prekiaujama viešai ir jų gali įsigyti visi norintys. Tuo tarpu uždarosios akcinės bendrovės (UAB) akcijomis nėra prekiaujama viešai ir įsigyti šios įmonės akcijų nėra taip paprasta.

Atsakomybė

Civilinė atsakomybė yra tas aspektas, kuris gerokai parodo mažųjų bendrijų (MB) pranašumą prieš individualias įmonės (IĮ). Visų Lietuvoje egzistuojančių juridinių asmenų, išskyrus individualias įmones (IĮ) civilinė atsakomybė yra ribota. Tai reiškia, jei jūsų įmonė prisidarys skolų, patirs nuostolių ar atsitiks kiti nenumatyti įvykiai, įmonė atsakys už tai tik savo pačios turimu turtu. Tuo tarpi individualios įmonės (IĮ) savininkas atsako visu savo turtu ir jei įmonė neturės iš ko susimokėti savo įsiskolinimų, įmonės savininkas privalės juos dengti iš savo asmeninių lėšų ir turto. Visose kitose juridinėse formose įmonių savininkų ir akcininkų asmeninis turtas yra neliečiamas.

Sprendimų priėmimo principai – kieno žodis lemiamas?

Mėgstate, kai jūsų žodis paskutinis? Tuomet vis tik patogiausia rinktis individualią įmonę – joje būsite vienas savininkas ir pats priimsite visus sprendimus. Visais kitais atvejais teks derinti svarbius klausimus balsavimu. Uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių klausimuose sprendimai priimami balsavimu, kuriuose visi akcininkai gali turėti vienodą balsų kiekį, arba balsai gali turėti nominalią vertę pagal turimų akcijų kiekį. Viešosiose įstaigose (VšĮ) visi dalininkai turi po vieną balsą ir sprendimai taip pat priimami balsavimu.

Šiuo aspektu išsiskiria tik mažosios bendrijos, kuriose situacija su sprendimų priėmimu gali būti įvairi ir nustatoma įmonės nuostatuose. Mažoji bendrija gali turėti vieną steigėją, tuomet jis ir priima sprendimus. Tačiau jei mažojoje bendrijoje yra daugiau steigėjų, atsiranda būtinybė balsuoti. Tokiu atveju kiekvienas iš steigėjų turi po vieną balsą ir svarbūs sprendimai priimami balsavimu.

Apskaita – o kas gi visa tai suskaičiuos?

Mažos įmonės, tokios kaip individualios įmonės ar mažosios bendrijos, paprastai veiklą vykdo ne taip intensyviai kaip didesnės įmonės. Tokiose įmonėse mažiau sąskaitų, įsipareigojimų, mažiau darbuotojų ir darbo užmokesčio skaičiavimo (arba jų net nėra), o jei įmonės neturi PVM mokėtojo kodo, iš esmės prie buhalterijos galima prisėsti vieną kartą per metus (nors to labai labai nerekomenduojame). Todėl mažosiose bendrijose (MB) ir individualiose įmonėse (IĮ) buhalteris nėra privalomas ir jei turimų žinių pakanka, apskaitą gali tvarkyti pats įmonės savininkas ar vienas iš savininkų. Žinoma, kaip minėjome, tam reikia specifinių žinių ir nuolat domėtis mokesčių bei apskaitos naujienomis. Mažytei įmonei samdyti buhalterį gali būti finansiškai per sunku, tad paprasčiausias kelias yra pirkti buhalterinės apskaitos paslaugas iš tokių įmonių kaip Apskaita AG. Už konkurencingą kainą galime pasirūpinti įmonės buhalterija, pateikti metines ataskaitas, pakonsultuoti mokesčių optimizavimo klausimais. Beje, pirma konsultacija – nemokamai! Sužinokite daugiau: https://apskaitaag.lt/buhalterines-apskaitos-paslaugos/

Na o visose kitose juridinėse formose – uždarojoje akcinėje bendrovėje (UAB), akcinėje bendrovėje (AB) ir viešojoje įstaigoje (VšĮ) buhalteris yra privalomas.

Išvada

MB, UAB, IĮ ar VšĮ? Renkamės juridinę įmonės formą atsižvelgiant į jūsų situaciją ir būsimo verslo pobūdį. Vieni steigdami verslą jau nuo pat pradžių žino, jog dirbs vieni sau, o kiti planuoja augti iki Europos lygio įmonių. Tad sprendimą privaloma priimti atsižvelgiant į lūkesčius, verslo pobūdį ir veiklos mąstą. Kai kurios iš juridinių formų gali būti vėliau perorganizuojamos į kitas juridines formas, tačiau apie tai plačiau – kituose Apskaita AG straipsniuose.

Primename – mūsų komanda yra pasirengusi padėti visais įmonių steigimo ir apskaitos klausimais. Konsultuojame nemokamai.

Skambinkite: +37062522220